 |
| Nuotr. E.Petruokos |
Dabartinis KOSMOPOLITIZMAS - tai racionalaus p r o t o išmonė, padedanti formuoti paviršutiniškus santykius ir klaidinanti dvasines vertybes ir šaknų reikšmę pamiršusius žmones.
NACIONALIZMAS- tai nėra tautiškumas ar nacionalumas.
TAUTIŠKUMAS - tai savo tautos identiteto palaikymas ir ugdymas, suprantant savo šaknų svarbą bet kurios sielos vystymuisi.
NACIONALIZMAS - tai žmonių tarpusavio kiršinimo politika tautiniu pagrindu, vieną iškeliant prieš kitas, paverčiant antžmogiu.
Kiekviena siela ateina į Žemę iš savo vietos, kurią vadino namais. Kintant ciklams namai gali keistis. Tačiau jeigu jau kažkur esate siunčiami - vadinasi privalo iki gali likti ir dirbti ten kur yra pasiųstos. Jeigu jau atėjote į šią Žemę, šią vietą, šalį, tautą - vadinasi ši vieta svarbi Dievui.
Dabartinis laikmetis skatina susitelkti visas tautas, kurios kažkada turėjo dieviškąsias šaknis, tam, kad jos sustiprėtų, siektų Dvasios pergalės žemėje ir taptų atsvara bet kokiai tautų priešinimo ideologijai. Visa tai, kas per amžių amžius vyko toje vietoje, kurioje gimė žmogus yra tvirtai įsirašę šalies mentalinėse struktūrose: tiek dvasios didybė, tiek užkariavimo kovos, tiek paniekinimo ar tautos naikinimo skausmas. Kiekviena šalis turi savo praeitį ir savo emocinį (astralinį) bei mentalinį laukus, kuriuose įrašyta tos tautos praeitis, jos mentalitetas, elgsenos modeliai ir pan. Šalys, kuriose kažkada gyveno Dievo vaikai, turi stiprų dvasinį lauką, vadinasi, Dvasią, kuri maitina visus jos gyventojus. Todėl kas beįvyktų, ta šalis vėl atgimsta. Gimimo šalies erdvė savaime pripildo žmogaus energetinius kūnus savų struktūrų ir vibracijų. Būtent tais periodais, kai reikia priimti kardinalius sprendimus, naudinga šalies mentalinę erdvę pakeisti, t.y. į priešingos kultūros šalį išvykti, kurioje kitas mentali nis laukas. Tada prisirišimai jiems mažesnę įtaką darys. Todėl prasmingos kelionės į svečias šalis keičia žmones. TAČIAU neįmanoma pažinti s a v o paties e s m ė s , nepažinus šalies, kurią dabar vadinate savo Tėvyne- Motina, potencialo ir energetinio krūvio. Tik savo šalies jėgą pažinus, atsiveria Bendrosios Dvasios jėga ir gylis.
Viskas atsiveria dirbant dėl to, kieno atsivėrimo geidžiate. Todėl tik dirbant dėl savo šalies ir jos žmonių atsiveria giluminiai nematomi jos potencialo klodai. Jis painus ir klampus. Tas kuris į Esmę įeina, ją ir pažįsta. Tada jis pats save naujai matyti pradeda, su tuo ir visą Kūriniją. Todėl savo gimimo šalį pažinkite, jos šventoves puoselėkite, jų švara rūpinkitės. Savo šalies žmones, jų mentalitetą giliau pažinkite, mažiau istorikų pasakų klausydami. Senos šamanistinės kryptys, indėnai gerbia ir myli Žemę, ją Motiną vadindami. Gimtinės žemė jiems yra šventa. (The Great Spirit)
Dievo vaikai atėję į Žemę, keliavo ten, kur Tėvas- Motina jiems buvo nurodę. Nešė jie ten jų Meilę, Taiką ir Laisvę, kad paskirtosios šalies erdves savimi pačiais antspauduotų. Galingi Dvasios impulsai iki šiol išliko. Žmonijai žadinti jie skirti Todėl į tas vietas visados traukdavo ir traukia tie, kurie Dvasios vibraciją, erdvėse tvyrančią, jaučia. Tokių vietų rasite Indijoje, Egipte, Maroke, Rusijoje, Graikijoje, Lietuvoje ir kt. Klajokliai neturi dvasinių šaknų, todėl mielai savinasi svetimas. Dėl to šalys, kurios tusi savo tautinį identitetą, p r i v a l o jį išlaikyti tam, kad Didžioji Dvasia Žemėje išgyventų. Neliks Dvasios - nebus iš kur jos semti.
Neklausykite tų, kurie kalba, kad tautinis identitetas nevertingas, todėl atgyvena. Taip kalba, nes patys jo neturi. Eteriniai pasauliai, besielius robotus daugindami, Dvasios pabudimo bijo, todėl daro viską, kad toji neprisikeltų. Jie norėtų, kad Dvasią turinčios tautos pačios susinaikintų. Savo manipuliacijomis jaunus žmones pavergia, turtus ir šlovę žadėdami. Pamiršta jie tada savo Tėvynę, lyg niekados jos nebūtų turėję. Tauta susinaikina tada, kai leidžia sunaikinti savo Dvasią. Nesupranta besieliai Dvasios jėgos, bijo jos, todėl bet kokia kaina sunaikinti geidžia. Begalę būdų sugalvojo, rašytinę istoriją iškraipydami, kad tautos su dvasinėmis šaknimis savo Dvasią sumenkintų, kad ją pamirštų.. Kol Dvasia Žemėje gyvena, ieškoma būdų kaip Žemę ir žmones išsaugoti. Tačiau atsisakius Dvasios ji paliks Žemės erdves - šitaip jau buvo Žemės istorijoje. Tad kai Žemė vėl apsivalo, vėl Tėvas - Motina į Žemę savo sūnus ir dukras siunčia, kad jie Dvasią į jos erdves atneštų. Nes niekas be Dvasios negyvena.
Tiems, kuriems nutiko laimė gimti Dvasios šaknis turinčioje tautoje, turi būti veri tos laimės ir prisimti atsakomybę už Didžiosios Dvasios išsaugojimą. Savo tautos Dvasią darbais dėl jos auginkite ir kitas tautas savo šaknų ieškoti skatinkite. Ne rungtyniauti dėl Dvasios stiprybės reikia, o susivienyti. Tada Žemėje Dvasios jėga sustiprėtų. Tada Žemė išgyvens. Savo gimimo šalyje, visą per gausybę reinkarancijų sukauptą potencialą sukaupkite ir jos labui panaudokite. Jūsų atsidavimas ir kitus uždegti gali. Todėl nesakykite. kad nėra ką veikti, kad nežinote ką veikti. Tas, kuris Mokinystės siekia, pats darbų susiranda ir kitus jiems budina.
Klausinėtojas tuščia laiką leidžia. Kuo svarbesnė kuri nors vieta tam tikru žmonijos vystumosi laikotaroiu, tuo daugiau sąmoningų sielų į ją pasiunčiama. Svarbūs mokymai joje duodami. Šitaip Dvasios potencialas atkuriamas. Jis visiems atvykėliams naudingas. Tačiau vyksta tada į tą šalį ir tie, kuriems jo reikia, kad grįžę savo šalyje paskleistų, ir tie, kuriems tas potencialas neparankus, todėl siekiama jį visaip užgesinti. Tokia DABAR yra Lietuva, Rusijos Sibiras. Turi busti Graikija, todėl šitaip ji dabar kenčia... be kančios NIEKAS dar nepabudo ... Per Lietuvą gali atgimti Europa. Per Rusijos Sibirą - Rusija.
Nesunku šalis su Dvasios šaknimis atskirti: jų žmonės nuo amžių amžinųjų sėsliai gyveno. Buvo tos tautos ganėtinai uždaros, todėl mažai apie kas kiti žinojo. Kiekvienai šaliai - savas mokymas, todėl vienam mentalitetui tinka viena, kitam - kita. Bendrinis - tik susivokusiems ir susivokti pasiruošusiems tinka. Kitiems jį suprasti sunku. Paklausite: o kaip Indija? Sumenkinę moterį ir jos vaidmenį, pavertę ją antrarūše, hinduistai tapo pažeidžiami. Ilgai saugotos dvasinės tiesos buvo išviešintos ir perteiktos vis kitaip. Todėl nors visos religijos telpa po dideliu Indijos stogu, tačiau gyvuliškos sąmonėes perteklius ir jos keliamas chaosas užgožia puikius dvasinius žiedus. Tik tada kai moteriai bus grąžinta laisvė, be kurios ji negali būti meilės ir taikos skleidėja, tai yra tinkamai vykdyti savo funkcijas, Indija vel atgims. Dabar Indijos guru ir tie, kurie į juos pretenduoja, važinėja po pasaulį, rinkdami lėšas savo ašramams ir ieškodami šalių su Dvasios potencialu, kurio patiems pradeda stigti, todėl siekia jį įsivežti. Dar daugiau: jie ieško sielų, kurios "pabėgo" iš kibaus jų egregoro, kad grąžintų jas atgal, nes jeigu siela buvo tokia stipri, kad pajėgė iš jo išsiveržti, ji tikrai yra naudinga tam egregorui ir vėl... Štai jums dar viena senųjų egregorų atstovų misijos pusė.
Europoje liko dvi dar nesuterštos vietos su pačiomis seniausiomis dvasinėmis tradicijomis: Graikija ir Aistija (nuo Vyslos įtekėjimo į Baltijos jūrą iki Dauguvos Latvijoje). Čia gimusioms sieloms dvasingumas tampa labiau prieinamas nei kur kitur. Todėl visi pasaulio dvasiniai mokymai ieško, kaip "užkabinti potencialą" turinčius vietinius žmones, kurie padėtų jiems čia įleisti šaknis ir "pumpuoti" dvasios potencialą į jiems reikalingas vietas. Graikija mažiau įsileidžia. Lietuva ir Latvija, deja, labiau garbina svetimuosius nei ieško savų šaknų. Supraskite nereikia bijoti tų, kurie atvyksta atsigerti dieviškojo šaltinio vandens. To vandens užteks visiems: ir saviems, ir atvykstantiems, jeigu jis jau vėl ėmė tekėti. Problema - vietinių žmonių nepagarba savo šaliai ir jos Dvasiai, jų keliaklupsčiavimas prieš pinigų turinčius užsieniečius. Šitaip Aistijoje gimusieji važinėja po visą pasaulį, belsdamiesi į uždarytas duris, apaugdami svetimžodžiais ir svetimomis tradicijomis, užuot sustoję ir pradėję ieškoti savų simbolių ir savo erdvės stiprybės. Kuo daugiau jie gerbs savo didžios Tautos Dvasią, rūpindamiesi šventviečių ir savo senos kalbos švara bei tvarka, tuo daugiau jie gaus tokių Dvasios dovanų, apie kokias net pasvajot nebūt išdrįsę Apie tai kalbama lietuvių tautosakoje. Daug naudingos medžiagos rasite Graikijos mituose. Ar ieškojote? Skaitykite ne raides, o tai, kas yra už žodžių. Tik tada atversite tai, ką Didžioji Dvasia bando Jums per visa tai pasakyti Gavę jos impulsa, mažiau klausinėsite, ką daryti, o imsite daryti tai, ką dabar geriausiai pajėgiate.
/Antropoteosofija II tomas/
Iš Justinos Vidzėnės FB užrašų
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą