APIE AISČIŲ TIKĖJIMĄ IR CHARAKTERIUS

                                                 Nuotrauka Margaritos Volovnikienės

Didžioji Motina Deiva maitino vaikus savo meile ir apdovanojo įžvalgumu. Dydisis Tėvas ugdė drąsa, valingumą, budrumą ir budėjimą.

Todėl aisčių moterys buvo kupinos Deivos meilės, šiltos ir įžvalgios, tačiau drąsios ir ryžtingos, kai to reikėdavo. Jos mokėjo lyg žynės numatyti daug dalykų į priekį, buvo puikios motinos ir ištikimos žmonos, išmanė visus moteriškus darbus. Jos mokėjo sukurti jaukumą paprasčiausiais dalykais net dykumoje, todėl vyrai ir vaikai nejautė kelio nepatogumų. Jos įkvėpdavo savo vyrams pasitikėjimo savo jėgomis, o vaikams žadindavo jų gabumus. Jos švelniai, bet įtaigiai nuramindavo kylančius ginčus ir nesantaiką.

Aisčių vyrai buvo drąsūs, teisingi, kilnūs, ryžtingi, sumanūs ir išradingi. Jie buvo ramūs ir budrūs, tačiau aktyvūs ir greiti, kai situacija to pareikalaudavo. Jie saugojo savo moteris ir vaikus, net Tamsiaus apvilktoje žemėje budriai reaguodami į artėjantį užpuoliką. Todėl ir garsėjo aisčiai kaip neįveikiama gentis. Atrodo, kad jie lygiai gerai mato dieną, lygiai gerai tamsiausią naktį. Tačiau niekados jie nepuldavo pirmi. Užkariavimo kovos nebuvo šių drąsių karžygių kovos. Jų širdyse žydėjo laisvė. Tas, kurio širdyje žydi tikroji laisvė, niekados nieko nepuola, nes gerbia kitų laisvę. Tačiau toks visada apgins savo laisvę, jei kažkas ketins ją paveržti.

Moterų širdingumas ir tvirtybė, įžvalgumas ir ramybė, sumišę su vyrų narsa ir valia, karžygio ryžtingumu ir budrumu, Didžiosios Motinos Deivos ir Tėvo įdiegtas laisvės jausmas ir besąlyginis Tikėjimas jais  kūrė tą darnų genties paveikslą, tą iškilią neįveikiamumo šlovę.

A. Ilgevičienė. Sakmė apie aisčius. 97-98 psl.